Įtraukusis ugdymas neturi atskirti vaiko: kaip priemonės gali padėti visai grupei?

Tas pats tikslas, keli mokymosi keliai

Įtrauki veikla nereiškia, kad vaikai mokosi skirtingų dalykų. Tikslas išlieka tas pats visai grupei – suprasti sąvoką, atlikti užduotį, įtvirtinti taisyklę ar pritaikyti naują žinią. Skiriasi ne ugdymo tikslas, o būdai, kuriais vaikai iki jo ateina.

Vienam vaikui lengviau suprasti išgirdus paaiškinimą, kitam reikia pamatyti vaizdą, trečiam padeda judesys, ketvirtam – galimybė paliesti, sudėti ar pakartoti veiksmą. Todėl mokant naujo dalyko svarbu jį pateikti ne tik žodžiu, bet ir per vaizdines, judesio, lytėjimo ar praktines priemones.

Tokiu būdu vaikai mokosi to paties, tačiau gauna daugiau galimybių suprasti. Be to, jie mokosi ir vieni iš kitų: vienas garsiai įvardija atsakymą, kitas parodo veiksmu, trečias pastebi ryšį aplinkoje, ketvirtas pasiūlo, kaip užduotį atlikti kitaip. Tada veikla tampa ne tik individualiu mokymusi, bet ir bendru grupės atradimu.

Geometrinės figūros: paprastas pavyzdys iš veiklos

Pavyzdžiui, vaikai mokosi geometrinių figūrų. Paprasčiausias būdas būtų parodyti paveikslėlį kortelėje ar vadovėlyje ir paklausti: „Kokia čia figūra?“ Daliai vaikų to pakaks, tačiau kitiems figūra gali likti gana abstrakti.

Tą pačią temą galima pateikti per kelias patirtis. Vaikai gali ieškoti tokių pačių figūrų ant edukacinio kilimo, atsistoti ant trikampio, kvadrato ar apskritimo, palyginti formas, judėti pagal pedagogo nurodymą. Kiti gali tas pačias figūras dėlioti iš geometrinių figūrų konstruktoriaus, kurti erdvinius modelius, rūšiuoti korteles pagal formą ar ieškoti panašių formų aplinkoje: kvadrato lange, apskritimo laikrodyje, stačiakampio knygoje ar trikampio kelio ženkle.

Taip geometrinė figūra tampa ne tik paveikslėliu kortelėje. Vaikas ją pamato, paliečia, sudeda, suranda aplinkoje, susieja su judesiu ir praktiniu veiksmu. Mokydamiesi skirtingais būdais, vaikai kartu mokosi ir vieni iš kitų: vienas figūrą įvardija, kitas ją parodo, trečias pastebi panašią formą kambaryje, ketvirtas sukuria ją iš detalių.

Tokios patirtys ypač vertingos vaikams, kuriems sunkiau mokytis vien klausantis paaiškinimo ar ilgai sėdint prie stalo.

Judesys neturi būti laikomas problema

Dalis vaikų geriau įsitraukia tada, kai mokymosi veikloje yra judesio. Tai nereiškia, kad veikla turi tapti chaotiška. Skirtumas yra tarp atsitiktinio judėjimo ir suplanuotos judesio užduoties.

Kai vaikas eina iki figūros, sustoja ant simbolio, laukia savo eilės, pasirenka kryptį, grįžta į grupę, stebi draugą ar atlieka užduotį poroje, judesys tampa mokymosi dalimi. Jis padeda ne tik išbūti veikloje, bet ir suprasti seką, taisykles, erdvę, kryptį, laukimą bei bendradarbiavimą.

Kartais užtenka labai paprastų sprendimų: aiškesnės vizualinės instrukcijos, veiklos kortelių, galimybės parodyti atsakymą, trumpesnių užduoties etapų ar trumpos judesio pertraukos. Priemonės dydis nėra svarbiausia. Svarbiausia, ar ji padeda vaikui išlikti bendroje veikloje.

Priemonė turi turėti aiškų tikslą

Edukacinė ar sensorinė priemonė nėra vertinga vien todėl, kad atrodo gražiai ar sudomina vaiką. Ji turi turėti aiškų ugdymo tikslą.

Jei tikslas yra padėti vaikams suprasti seką, veikla turi turėti pradžią, eigą ir pabaigą. Jei tikslas yra mokytis figūrų, priemonė turi padėti vaikui jas atpažinti, palyginti, įvardyti ar sudėti. Jei tikslas yra bendradarbiavimas, vaikai turi ne tik atlikti užduotį po vieną, bet ir laukti, tartis, stebėti vieni kitus bei laikytis taisyklių.

Tikslingai naudojamos edukacinės ir sensorinės priemonės padeda kurti aktyvesnę, aiškesnę ir vaikams prieinamesnę ugdymo aplinką. Jos suteikia vaikui daugiau būdų suprasti mokomą dalyką, o suaugusiajam – daugiau galimybių pastebėti, kaip vaikas mokosi geriausiai.

Todėl renkantis priemones verta klausti ne tik „ar vaikams patiks?“, bet ir „kam ši priemonė bus naudojama?“. Ar ji padės vaikui suprasti sąvoką? Ar leis mokytis per kelis pojūčius? Ar ją galima naudoti su visa grupe? Ar ji skatins bendradarbiavimą? Ar ją bus patogu naudoti kasdien?

Kodėl verta išlaikyti balansą su ekranais?

Skaitmeninės priemonės ugdyme turi savo vietą. Jos gali būti naudingos, kai naudojamos tikslingai. Tačiau jos neturėtų pakeisti bazinių vaiko patirčių: judėjimo, lytėjimo, bendravimo, žaidimo, konstravimo ir mokymosi per kūną.

Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vis daugiau kalbama apie ekranų naudojimo balansą. Pavyzdžiui, Švedijos švietimo politikoje akcentuojama daugiau skaitymo laiko ir mažiau ekranų, kartu pabrėžiant spausdintų knygų, bibliotekų ir bazinių mokymosi įgūdžių svarbą.

Tai nėra argumentas atsisakyti technologijų. Tai priminimas, kad vaikams reikia ir fizinių, ekranų nereikalaujančių veiklų, kuriose jie juda realioje erdvėje, liečia, tariasi, laukia eilės, laikosi taisyklių ir mokosi bendradarbiaudami.

Edukaciniai kilimai kaip viena iš praktinių priemonių

Priemonės visai grupei padeda tada, kai jos neatskiria vieno vaiko nuo kitų, o suteikia daugiau būdų dalyvauti toje pačioje veikloje. Edukacinių kilimai Roll-Out FUN®  yra vienas iš tokių pavyzdžių, nes mokymąsi perkelia į kūno judesį ir leidžia vaikams veikti kartu.

Vaikas ne tik mato simbolį ar laukelį, bet pats tampa veiklos dalimi: eina, sustoja, pasirenka kryptį, laukia eilės, stebi kitų veiksmus ir priima sprendimus. Taip mokymosi veikloje atsiranda ne tik žinios, bet ir judesys, taisyklės, bendradarbiavimas bei patirtis.

Tokiu principu sukurta ir lietuvių kalba parengta Roll-Out FUN® edukacinių kilimų sistema. Vieni kilimai gali būti naudojami kaip dideli stalo žaidimai ant grindų, kiti – judesio, koordinacijos, dėmesio sutelkimo ar sensorinėms veikloms. Ta pati priemonė gali būti pritaikoma pagal vaikų amžių, veiklos tikslą, grupės dydį ir konkrečią ugdymo situaciją.

Praktiškumas čia taip pat svarbus. Ugdymo įstaigose patogu, kai priemonę galima lengvai pernešti, patiesti, susukti, laikyti neužimant daug vietos ir lengvai prižiūrėti. Tai padeda priemonę naudoti ne vieną kartą, o įtraukti į kasdienes veiklas.

Įtraukusis ugdymas nėra vien papildoma pagalba vaikui. Tai platesnis požiūris į pačią veiklą: ar ji pakankamai aiški, ar joje yra judesio, ar vaikas gali mokytis per kelis pojūčius, ar priemonė padeda jam veikti kartu su kitais. Kai apie tai galvojame iš anksto, edukacinės ir sensorinės priemonės tampa ne atskiru sprendimu vienam vaikui, o visos grupės ugdymo dalimi. Gera priemonė ne tik sudomina vaiką. Ji padeda suaugusiajam kurti veiklą, kurioje daugiau vaikų gali mokytis kartu.